LT EN

Jūrinis įvaizdis ir marinistika

 

     JŪRININKŲ „KALVĖ" LIETUVOJE

    Venantas BUTKUS

 

Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, minėdama savo veiklos 60-metį, išleido solidžią visais atžvilgiais monografiją „Jūrininkų rengimas Lietuvoje jūreivystės istorijos retrospektyvoje". Tai pirmas tokio pobūdžio leidinys per visą Lietuvos, kaip savarankiškos valstybės, istoriją.

Plaukioti laivais žmonės, tarp jų ir lietuvių protėviai, pradėjo gerokai anksčiau, nei buvo įkurtos pirmosios jūrininkų mokymo įstaigos, todėl ir knygoje daug vietos skirta laivybai. Joje aprašoma legendinė lietuvių jūreivystės praeitis, baltų jūrinė laivyba nuo seniausių laikų, lietuvių santykiai su jūra Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais, Klaipėdos burinis ir garlaivių laivynas XVIII-XIX amžiuje, Lietuvos upių ir žvejybos laivai.

Knygoje pateikiama daug informacijos apie Karališkąją navigacijos mokyklą, kuri Klaipėdoje veikė 1829-1897 metais. Įdomus skyrelis apie XIX a. pabaigoje Šventojoje atidarytą jūrininkų mokyklą, skirtą nekilmingiems pajūrio gyventojams. Iš monografijos sužinome kokios jūreivių ir žvejų mokyklos Klaipėdoje veikė XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje.

Monografijoje plačiai aprašoma jūreivystės plėtra ir jūrininkų rengimas Lietuvoje tarpukariu, po Antrojo pasaulinio karo bei šiuolaikiniame etape - po Nepriklausomybės atkūrimo. Tai ir Klaipėdos jūreivystės mokyklos istorija nuo jos įkūrimo 1948 metais iki Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos įsteigimo 2008 metais.

Knygoje yra naujų, iki šiol nepublikuotų faktų ir duomenų. Pavyzdžiui, viename iš monografijos skyrių aprašomas vokiečių povandenininkų mokymas ir veikla Klaipėdoje 1940-1945 metais. 336 puslapių knyga gausiai iliustruota istorinėmis nuotraukomis.

Knyga sukurta kaip kolektyvinė monografija. Tarp jos autorių - profesoriai V. Senčila, S. Vaitiekūnas, V. Žulkus, istorikai R. Adomavičius, K. Demereckas, D. Elertas ir kt. Žurnalistė A. Žičkuvienė pateikė buvusių Klaipėdos jūreivystės mokyklos auklėtinių prisiminimus, o jūrų kapitonas E. Astikas aprašė plaukiojimus mokomuoju burlaiviu „Meridianas".

  

Su plunksna po burėmis

Ne vieno jūrinei temai ištikimo žurnalisto krikštatėviu galėtų būti Lietuvos marinistikos žurnalistų klubo „Marinus" įkūrėjas, žurnalistas ir buriuotojas Venantas Butkus.

     

 Iš Alsėdžių Plungės rajone, kur jis gyvena, atvykusio marinisto Klaipėdoje laukė ir du ištikimi bendražygiai: fotožurnalistas Bernardas Aleknavičius ir kapitonas Eimutis Astikas. Trijulė ir po 40 metų tęsia Lietuvos jūreivystės pradžios ieškojimus.

Temos šaltinį rado baržoje

Buvęs „Lietuvos žvejo" redaktorius V.Butkus prisipažino: „Mane traukė uostas. Jame, nepaisant įvairių sovietmečio ribojimų, buvo galima rasti žmonių ir temų, kurių neišmąstysi jokiame kabinete".

Taip buvo ir apie 1960 metus. Eidamas palei krantinę baržoje pamatė senuką. Taip jis sutiko prieškario Lietuvos jūrininką.

„Įsišnekėjome. Iš jo pasakojimų supratau, kad dar niekas neužrašė ir nepaskelbė, kaip susiklostė prieškario Lietuvos jūrininkų, mūsų jūreivystės pradininkų, likimai. Kadangi tuo metu ėjau „Lietuvos žvejo" redaktoriaus pavaduotojo pareigas, kaip leidinio atstovas kreipiausi į specialiuosius fondus, kuriuose buvo saugomi, anot sovietų ideologų, „buržuaziniai" leidiniai - žurnalas „Jūra". Juos vartyti ir skaityti leidimą gavau", - prisiminė V.Butkus.

Į talką jis pasikvietė „Eltos" fotožurnalistą Bernardą Aleknavičių. Tada jokios kopijavimo įrangos nebuvo, o ir vargiai kas leidę būtų tai daryti. Bernardas surado būdų ir perfotografavo tų leidinių puslapius. Specialiuose archyvuose V.Butkus rado ir keletą bylų. Jose buvo surašyta, kur prieškario Lietuvos jūrininkai mokėsi, kaip ir kada atliko jūrinę praktiką. Remdamasis baržoje sutikto senuko pasakojimu ir surinkta iš fondų informacija, jis parašė penketą straipsnių. Juos, pavadintus „Lietuviai Magelano keliais", perspausdino savaitraštis „Kalba Vilnius". Leidinio numeris pateko į JAV, kur straipsnį perskaitė vienas iš prieškario Lietuvos kapitonų Bronius Krištopaitis. Atsiliepė ir jūrininkas - locmanas Mykolas Limba. Tai jau buvo informacija iš pirmųjų lūpų. Vėliau Biržuose V.Butkus kartu su B.Aleknavičiumi kalbino kapitoną ir locmaną grįžusį iš Sibiro ir ten praradusį sveikatą Vytautą Babarską.

„Mano publikacijos jis jau nesulaukė. Taip iš po kruopelytę renkamų žinių ėmė ryškėti mūsų jūreivystės pradininkų gyvenimo ir veiklos kontūrai", - pasakojo V.Butkus.

Egzaminavo kapitonas ir buriuotojas

Bures V.Butkus išmoko valdyti ir „siūti" dar vaikystėje, kai su penkiolikmečiais bendraklasiais plaukiojo gimtinėje, Sedos ežere. Nuotykių ieškotojams irklinė valtis buvo per prasta, sumanė iškelti bures.

Venanto močiutė, Sedoje vadinta „strainaja" Jonaitiene, paaukojo tvirtą drobinę paklodę. Vaikinai ne tik valtyje iškėlė stiebą, bet pritaisė ir kylį. Su tokia „burvalte" ežerą per pusantros valandos „žemaičių Robinzonai" apskriedavo.

Dirbdamas „Lietuvos žvejo" redakcijoje, V.Butkus neatsispyrė pagundai Sedos ežere įgytas buriavimo žinias patobulinti. Ant durų prieš jo kabinetą atsirado skelbimas, kviečiantis mokytis buriuoti. Tų mokslų organizatorius buvo šviesaus atminimo Osvaldas Kubiliūnas, arba pagal Venantą tiesiog „Kuba". Pasirodo, jis tuo metu nebeturėjo jachtoje įgulos. Jos nariai broliai Steponas ir Drąsutis Kudzevičiai buvo pašaukti į karinę tarnybą.

Buvęs „Lietuvos žvejo" redaktorius V.Butkus prisimena: "Kuba" paėmė į savo jachtą mane ir Viktorą Ronkaitį. Be „apšilimo" patekome į varžybas. Per vieną dieną septyni plaukimai. Kaip tyčia, tarp vairo plunksnos ir korpuso įstrigo virvė. Galime plaukti tik tiesiai. Reikia virvagalį ištraukti. Mane užvijo į stiebą ir dar prisirišo. Liepė jachtą lenkti. Vykdžiau komandą ir galvojau, jei jachta apsiverstų, gyvas į viršų neišnerčiau. Laimei, kas buriuotojų tyko jūroje, niekada nežinojo namiškiai. Jie buvo įtikėję „Kubos" teorija, kad jachtos neskęsta. To nelemtojo virvagalio jūroje anuomet neištraukėme, bet varžybas baigėme laimingai. Gavau net medalį".

Po to su O.Kubiliūnu „drakono" klasės jachtomis jis dalyvavo varžybose dvejus metus, kol pasirodė dabar vadinama legendine „Lietuva". Tai irgi „Kubos" nuopelnas. Anuomet lenktyniauta - kas ką aplenks - Kaunas Klaipėdą ar priešingai. Kauniečiai visais laikais buvo landūs. Būdavo, kam reikia pakiša televizorių „Šilelį" ir gauna paskyrą jachtai. Tačiau „Kuba", tuo metu dirbęs Lietuvos žuvies pramonės susivienijimo tiekėjų vadu, irgi nesnaudė. Tą kartą „Lietuvą" išlupti jam pavyko pirmam. Tiesa, keblumų ir papeikimų buvo. Jachtą atseit mokymo tikslais teko „padovanoti" M.Gorkio vidurinei mokyklai. Miesto valdžia, kad „nežiūrėjo" tvarkos, gavo papeikimų. Bet visi žinojo, kad taip reikia, ir nesuko sau galvų.

„Įsigijus „Lietuvą", - prisimena V.Butkus, - mane bendražygiai po burėmis ėmė „laužti" laikyti jachtos kapitono teises. Aš „Kubai" atlenkiau, kad nei tu man jachtai vadovauti patikėsi, nei ką. Tačiau gerai pasiruošęs jachtos kapitono teises išlaikiau. Egzaminavo griežta komisija. Joje buvo Žvejybos uosto kapitonas Vilius Pakalniškis, kapitonas buriuotojas Eimutis Astikas ir pats Osvaldas Kubiliūnas. Aukščiausios mano pareigos „Lietuvos" jachtoje per sudėtingiausias anuomet mūsų labai mėgstamas Baltijos varžybas buvo kapitono vyresnysis padėjėjas", - pasakojo V.Butkus.

Po burėmis „Lietuvos" jachtoje žurnalistas praleido gal dešimt vasarų, net nuolatinį kampą joje turėjo. V.Butkus anuomet garsėjo ne tik kaip sumanus leidinio redaktorius, bet ir tuo, kad į jachtą sodino jūrine tema rašančius žurnalistus. Anot jo, koks čia žurnalistas, jei pats jūros dvelksmo neparagavo.

Pakilus tiražui, leidinį panaikino

Nors sovietmetį spaudos svarbiausios temos buvo socialistinis lenktyniavimas, derliaus nuėmimo vajai, komunistinio darbo spartuoliai, V.Butkus visais laikais „ėjo į jūrą". Tyliai pritardami, tą jo „ėjimą" toleravo ir „Lietuvos žvejo" leidėjai, tiksliau, Lietuvos žuvies pramonės gamybinio susivienijimo generalinis direktorius Eugenijus Urbonavičius. Apie prieškario jūrininkų publikacijas jis tik pasiteiravęs, iš kur tokią informaciją gavo. Tokios ar panašios publikacijos, kurias rašė talentingi „Lietuvos žvejo" žurnalistai Algimantas Polis, Vidas Girėnas, Algis Lapienis, Valerija Gerža, atsakingasis sekretorius Pranas Martinkus (V.Butkaus bendramokslis), Edmundas Veckus padarė savo. Vadovaujant V.Butkui, leidinio tiražas nuo pusantro tūkstančio pakilo iki dešimties tūkstančių. Imta galvoti apie solidaus jūrinio savaitraščio leidimą. Tam pritarė ir susivienijimo generalinis direktorius E.Urbonavičius.

„Vilniuje kompartijos centro komitete tris dienas rengiau įvairius raštus. Po to gerai nusiteikęs grįžau į Klaipėdą ir sužinojau, kad „Lietuvos žvejo"... nebėra. Jis panaikintas. Mano pavaldiniai įdarbinti, kas partijos komitete, kas „Tarybinėje Klaipėdoje", o pačiam reikia likviduoti redakciją ir niekas kito darbo nesiūlo", - prisiminė V.Butkus.

Susirado jį pats. Rašęs apie jūrą ir jūrininkus leidiniui „Sovetskaja Litva", todėl pasiprašė ten.

„Bandė įpiršti rašyti apie derliaus nuėmimą. Išsisukau. Nesvarbu, kad leidinys buvo kitas, mano tema liko ta pati - jūra, buriavimas, prieškario jūrininkai. Geresnės nežinau iki šiol", - sakė V.Butkus.

Įkūrė „Marinus" klubą

Iš dviejų per visą žurnalistinę veiklą V.Butkų lydėjusių dalykų - buriavimo bei marinistinės tematikos, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, gimė žurnalistų ir buriuotojų klubas „Marinus".

Jo įkūrėjo tikslai buvo tie patys: plaukioti po burėmis, pasiekti vietas, kur savo jūrinę karjerą pradėjo prieškario Lietuvos jūrininkai.

Klubo įkūrėjas šį reiškinį aiškina paprastai: "Iš Klaipėdos atsikėlęs į Kauną, pasigedau plaukiojimo po burėmis ir pasiūliau steigti klubą, kuriame būtų galima susieti tuos du dalykus - rašymą ir plaukiojimą. Įkūrus klubą, su kolega Juozu Mažonu padarėme keletą televizijos laidų „Jūros spalvos", kartu su Lietuvos jūreivystės kolegijos dėstytoju Ričardu Zažeckiu pasiekėme Suomijos Abo navigacijos institutą, aplankėme Gustavo Eriksono, kurio burlaiviais atliko praktiką lietuviai, statyklą. Liko dar ir neįveiktų maršrutų".

Būtų galima surašyti dar daugybę istorijų iš žurnalisto marinisto V.Butkaus veiklos, bet tai geriausiai, tikiuosi, „Klaipėdos" priedo „Jūra" puslapiuose padarys jis pats.

                                                                                  

"Klaipėda", priedas "Jūra", 2006.12.23.

Adelė Žičkuvienė

                                                                                                   Grįžti į titulinį puslapį

© "MARINUSMEDIA" 2012 Foto ir video kursai, filmavimas, taikomoji fotografija,TV reklama, dokumentiniai filmai, buriavimas