LT EN

Kelions burlaiviais ir jr stichija

   Juozas Maonas

   Buriuotojo ir keliautojo Artro Svaldenio planuose - Antarktida

 

   Po viešnags Lietuvoje, 2011-j spalio mnesio pradioje su Klaipdos Pilies jacht uostu atsisveikino puikiai kruizinms kelionms jromis ir vandenynais parengta burin jachta „Okeanos".

   Lyg šuolis šulin

   Šio patvaraus „Westsail 32" modelio burlaivio šeimininkas kaunietis Artras Svaldenis jau ketvirt kart burine jachta keliaus per Atlant.Pirmoji Artro paintis su Atlanto vandenynu vyko 1998 metais. Prieš tai jis septynerius metus gyvenimo Floridoje, šalia burlaivi stieb miško. Balt buri grakštumas padjo jam apsisprsti tapti nuolatiniu jr bei vandenyn gyventoju ir keliautoju.

   Drsaus vyro gyvenimas ir kelions prasidjo truput didesnje nei 8 metr ilgio „Pearson Triton" modelio jachtoje. Su šiuo laiveliu, kur Artras pavadino „Arion", pirmj kart buriuodamas vienas ir nugaljo Atlanto vandenyn. Tuo paiu laiveliu keliautojas, aplanks Norvegij ir Lietuv, pabuvojs kituose Europos uostuose, po keleri met gro atgal JAV.

  „Pirmoji kelion per Atlant buvo lyg šuolis šulin. Neturjau joki buriuotojišk gdi. Patirtis ir inios buvo sulipdytos iš  savo klaid, noro gyventi ir buriuoti", - , prisimin A. Svaldenis.

   Keliautojai aplink pasaul

   Kitokio gyvenimo jis nebesivaizduoja ir nebenori. Jau keliolik met jis nuolat keliauja su jachta ir gyvena joje.

   Kelioni grafikas paprastas. Nuplauks tam tikr maršruto dal sustoja kurioje nors šalyje, padirbja, ir gautas pajamas investuoja laiv ir kit kelions etap.Finansinius resursus entuziastas skmingiausiai papildo dirbdamas bei gyvendamas jachtoje Floridoje ar Norvegijoje.

   Tokiu bdu keliaujani po pasaul jromis ir vandenynais šiais laikais yra nemaai. Niekas neskaiiavo, kiek po baltosiomis burmis vienu metu aplink pasaul keliauja moni.Manoma, kad nuolat ems rutul siekia apjuosti apie 50 - 60 tkst. didesni ar maesni burini jacht. Iš j apie 15 procent praktikuoja Artro Svaldenio išbandyt kuklaus buriavimo technologij.

    Suks link Antarktidos

  Jros keliaunink brys spariai didja. Atrodo, ilgs ir ms tautiei jros keliautoj srašas.

Ne vien rašin apie savo jrines odisjas lietuviškoje spaudoje  pateik kitas kaunietis Audrius Daunys. Jis vienas su 9 metr  ilgio jachta „Taura" 2003 metais veik Atlant.Jo buriavimo „karjera" prasidjo Norvegijoje dirbant bangini mediotoj laive.

    Toki istorij ateityje skaitysime dar ne vien. Po kintiškio Andriaus Varno kelions jachta aplink pasaul jo pasekj iš Lietuvos, kurie svajoja save išbandyti ilgame ygyje, tik daugs.

    Artras Svaldenis, pasinaudodamas noringos Baltijos geresni or „langais",skubs Vokietij. Iš ia Kylio kanalu pro Olandij, Lamanš, Biskajos lank Kanarus, Las Palmo uost. Vliau burs jo laiv neš link piet Amerikos. Artro planuose su savo „Okeanos" jachta nukeliauti per keturiasdešimtsias platumas prie Antarktidos krant. Apie ši Artro ekspedicij neuilgo galsime paskaityti naujojoje keliautojo internetinje svetainje: www.antarctica.lt

   pusjus gruodiui Artro Svaldenio "Okeanos" skmingai prisišvartavo Gran Kanarijos salos uosto Las Palmas marinoje.

 
  

 KLASTINGASIS HORNO RAGAS

Venantas Butkus

 

U jrlapiuose rašyto pavadinimo „Cape Horn" slypi viso pasaulio jrininkus jaudinantis mitas apie jr stichijos klastingum ir negailestingum.

 

Atrado olandai iš Horno miestelio

 

 

Horno kyšulys. Vaizdas iš Piet puss.

       Horno salos kyšulys (55º59′ p. pl. ir 67º16′ v. ilg.) - tai ne vien tik maytis iliei ems lopinlis. U jrlapiuose rašyto jo pavadinimo "Cape Hoorn" slypi viso pasaulio jrininkus jaudinantis mitas apie jr stichijos klastingum ir negailestingum. Nuo 1616 met, kai olandai Isaac Lemaire ir Wilhelm Schoulten, plaukiodami burlaiviu "Eendracht", pirmieji tolimose piet platumose aplank nedidel sal ir pavadino j savo gimtojo miestelio Horno vardu, ia nuskendo daugiau kaip 2000 laiv ir uvo daugiau kaip 10 000 jreivi.

       Plaukimas apie Horno kyšul pavojingas dl daugelio aplinkybi. Tarp Horno ir Antarktidos nuolatos vyrauja audringi vakar krypties vjai. Uraganins vtros ia be perstojo gali siausti kelias savaites. Be to, šiose platumose visais met laikais tvyro šaltis. Dangus ties Horno kyšuliu beveik visada apsiniauks, todl kapitonai retai teturdavo galimyb su sekstantu nustatyti tiksli laivo buvimo viet. Burlaiviai, vargingai laviruodami prieš vj, gaud kiekvien palankesn dvelkteljim, kad išlaikyt jiems reikaling kurs. Deja, ne kiekvienam tai pavykdavo.

       Tik XIX a. viduryje prasidjo daugiau ar maiau reguliarus laiv eismas pro Horno kyšul. Hornas ypa pagarsjo aukso karštligs metu, kai tkstaniai nuotyki ieškotoj, Niujorke sdusi greitaeigius kliperius, stengdavosi kuo greiiau nuplaukti Kalifornij. Intensyviausia laivyba ia vyko 1900-1914 metais, kai didieji burlaiviai iš ils Europ gabeno salietr. Pradjus veikti Panamos kanalui, šis laiv kelias prarado savo reikšm, bet neištuštjo. Pro Horno kyšul vis dar plaukiojo Aland salose gyvenanio Gustavo Eriksono laivininkysts burlaiviai. Pavyzdiui, keturstiebis barkas "Olivebank", kuriame trumpai yra plaukioj ir keli lietuviai, nuo 1924 iki 1939 met net dvylika kart praplauk šiurpuling šlov turint kyšul. Keturstiebiai barkai "Pamir" ir "Passat" buvo paskutiniai didieji burlaiviai, kurie 1948-1949 metais apiplauk Horno kyšul.

       Dabar audr talom Horno kyšul daniau aplanko aplink pasaul plaukiani jacht ir mokomj burlaivi gulos.

 

Lietuviški pdsakai prie Horno

 

Turbt pasaulyje maai beliko toki viet, kur kada nors nebuvo uklyds bent vienas lietuvis. Net Dievo umirštame Togos salyne ir netoli Ugnies ems aplink pasaul plaukianios Lietuvos jachtos "Laisv" gulos nariai sutiko savo tautiei. Tad nieko nuostabaus, kad lietuviškus pdsakus galime aptikti ir ties audringuoju kyšuliu. Jreivysts istorikai ne kart yra usimin, kad lietuvišk kanapi suktins virvs, naudojamos XVIII-XIX amiaus burlaiviuose, geriausiai atlaikydavo pratingas audras. Nra jokios abejons, kad tokios virvs, laikydamos išpstas kliperi bures, ne kart plauk ir pro Horno kyšul.

Nors dauguma lietuvi gana abejingi jreivystei ir jreiviškoms profesijoms, taiau visada atsirasdavo brelis lietuvaii, besiveriani jr savo tvyns labui. 1926-1928 metais grup jaunuoli, baigusi Kauno aukštesniosios technikos mokyklos Jreivysts skyri, atliko praktik Gustavo Eriksono burlaiviuose "Olivebank" ir "Archibald Russel", kurie iš Piet Amerikos ir Australijos pro Horno kyšul gabeno Europ superfosfat, grdus ir kitokias birias mediagas. Taip atsirado pirmoji lietuviška horniei šeima: Vytautas Babarskas, Stasys Dagys, Kazys Daugla, Zigmas Domeika, Bronius Krikštopaitis, Stasys Kudirka, Mikas Limba, Feliksas Marcinkus, Antanas Mlinis, Benediktas Monkeviius , Aleksandras Rasiulis, Eduardas Sliesoraitis, Pranas Šaltenis. Septyni iš j net po du kartus veik audr talom Horno kyšul. Amerikoje išleistoje vieno iš horniei kapitono B. Krikštopaiio knygoje "Jr kelias" nurodyta net 17 lietuvi apiplaukusi Horno kyšul. Bet ir tai tikriausiai dar ne visi lietuviai hornieiai. Juk mes beveik nieko neinome apie lietuvius, tarnavusius Vokietijos kaizeri ir Rusijos car laivynuose.

 Buvs "Archibald Russel" praktikantas Aleksandras Rasiulis, du kartus apiplauks Horno kyšul, vliau "Jros" urnale pasidalijo savo prisiminimais apie baisij nakt prie Ugnies ems. 1928 met vasario 20 dien suomi mokomasis , kuriame jrin praktik atliko šeši lietuviai, su kviei kroviniu paliko Australijos uost Dylong ir, puiant palankiam vjui, pro Tasmanij, Naujj Zelandij plauk Europos link. Po 40 dien burlaivis pasiek Ugnies em. T lemtingj dien vjas vis stiprjo, horizontas pasideng juodais audros debesimis. Laivas pilnomis burmis smarkiai plšsi purmyn, lagas registravo 10 jrmyli greit. Atjo tamsi naktis, o vjas kauk vis labiau, laivas vis giliau nrsi didjanias bangas.

Prisimindamas toliau sekusius vykius, A. Rasiulis raš: "... Ms pamaina budjim turjo perimti 4 val. ryto, taiau dar vis valand anksiau buvome paadinti antrojo šturmano. Gavome sakym suimti bures, nes audra grs virsti orkanu. Greitomis apsireng išskubjome den. Buvo visiškai tamsu. Smarkiai lijo. Laivas giliai nr bangas, per den šniokšt didels šalto vandens bangos. Laivas smarkiai sibavo, todl kopimas stiebus buvo nemanomai sunkus. Suimant pai didiausi bur , ujusi banga nutrenk den jreivius Larson ir Anderson, kurie paskui surasti - pirmasis su išsukta ranka, o antrasis su perskeltu pakaušiu.

... Staiga, stipriai sikibs stieb, pajutau, kaip stipriai sudrebjo visas laivas -didiul banga laiv svied nuo savo viršns, o sekanti banga upyl vis laiv. Nenuleidau vilgsnio nuo kliverio, nes man buvo aišku, kad ten jau kovojama tbtin kova.  Ir neapsirikau. Iškilus kliveriui iš vandens, pamaiau, kad vienas jreivis, apsirengs juodais aliejiniais rbais, laiksi sikibs jau tik bukšprito štag Kai vl laivas iškilo - to mogaus ant kliverio jau nebuvo ...

Nulipus emyn Krikštopaitis man praneš, kad nuo bukšprito bangos nuplov ms tautiet A. Mlin ir suom Perman. Be to, audros metu trys jreiviai buvo sunkiai sueisti, kuri tarpe ir vienas msiški - M. Limba.

Kai tik buvo pajusta, kad bangos nuplov du mones, šturmanas išmet du gelbjimo ratus. Tai ir visos gelbjimo priemons. Tokios stiprios audros metu apie kitas gelbjimo priemones nebuvo galima galvoti, laivo pasukti negalima, taip pat nebuvo galima imtis kitoki gelbjimo manevr, nes tokie ygiai grs praudyti vis laiv su likusiais monmis"

Tik daugiau kaip po 60 met ties Hornu vl pasirod lietuviai, plaukiantys su burlaiviais. Jachta "Laisv", kuriai vadovavo kaunietis Ignas Miniotas, plaukdama aplink pasaul, 1994 met gruodio 23 dien pirmoji aplenk Horno kyšul. Šios jachtos gulai stebtinai pasisek: jai plaukiant pro šal "audr katilas" buvo gerokai išsikvps ir niekuo negrasino buriuotojams.

 Netrukus antarktinse Ugnies ems platumose pasirod dar viena Lietuvos jachta "Aura". Magelano ir Biglio ssiauriais išlindusi Ramj vandenyn, ši klaipdieio kapitono Jono Limanto jachta Horn apiplauk 1995 met sausio 18 dien.

 Na, aišku, 2009 - j „Tkstantmeio odisja" kuri geriausiai prasmino Lietuvos vardo tkstantmeio minjim. Šio  istorinio plaukimo metu net dvi jachtos   „Ambersail" buriuotoj  gulos apiplauk legendin Horno kyšul.

Taigi šiok tok pdsak prie šiurpulingojo Horno esame palik ir mes, lietuviai.

 

Horniei draugijos

 

Daugel tragišk akimirk prie Horno kyšulio išgyven jrininkai 1936 metais susirink Atlanto pakrantje sikrusiame prancz uoste Sen Malo kr horniei draugij. Pirmaisiais jos nariais tapo kapitonai, vadovav plaukusiems aplink Horno kyšul burlaiviams. Savo draugijos simboliu jie pasirinko audros paukšt albatros. Tad kiekvienam didelio burlaivio kapitonui, apiplaukusiam Horno kyšul, suteikiamas garbingas "Albatroso" titulas.

Netrukus horniei ratas m plstis. Apie Horno kyšul plaukusi laiv gulos nariai, kurie tik vliau sigijo kapiton patentus, kr savo draugij, pavadin j dar vieno jros paukšio vardu - "Malamok". Neatsispyr pagundai pasigarsinti ir kapiton horniei monos. Jos susibr "Tauben" (balands) draugij. Ambicingieji buriuotojai, skmingai veik klastingj Horno kyšul, steig "Voiliers" klub.

Atrodo, kad lietuviai su suomi burlaiviais apiplauk Horno kyšul, jokiai horniei draugijai nepriklaus. O gr namo "Laisvs" ir "Aura" buriuotojai iš Vilniaus, Kauno ir Klaipdos 1995 metais steig Lietuvos horniei klub. Klubo komandoru buvo išrinktas I. Miniotas.

Kokia nors ypatinga visuomenine veikla horniei draugijos ir klubai nepasiymi. Tai tiesiog malons likimo broli sambriai, kuri nariai laikosi savo sukurt tradicij ir ritual. Pavyzdiui, hornieiai sitikin, kad jie gali nieko nebijodami švilpauti laivo denyje arba nusispjauti u borto, nors šiaip jau jrininkai mano, kad toks elgesys išprovokuoja audr ar kitokius nemalonumus. Be to, horniei draugijos nuostatai numato, kad jos nariai turi teis kair aus sisegti sidabrin auskar. Anksiau, kai tikri vyrai dar nesipuošdavo moteriškais aksesuarais, tai buvo išskirtinis horniei atpainimo enklas. Šiandien, kai auskarus ausyse ir kitose kno dalyse nešioja alias jaunimlis ir pramog verslo vaigds, senoji horniei tradicija nebetenka prasms.

                                                                         Grti titulin puslap
"MARINUSMEDIA" 2012 Foto ir video kursai, filmavimas, taikomoji fotografija,TV reklama, dokumentiniai filmai, buriavimas