LT EN

Rekordai ir jūra

 Šio puslapio straipsniai:

                                   "Jūrų oazė" - tikras okeaninis gigantas

                                    Jūriniai kandidatai į rekordus 

  „JŪRŲ OAZĖ" - TIKRAS OKEANINIS GIGANTAS

                                                       Venantas Butkus

     Viena žymiausių kruizinių laivų kompanija „Royal Caribbean International" (RCI) jau pradėjo priiminėti užsakymus iš norinčiųjų pakeliauti didžiausiu pasaulyje laineriu „Oasis of the Seas" („Jūrų Oazė"), kuris į savo pirmąjį reisą išplauks  2009 metų gruodžio 12 dieną.

 

Jau keturiasdešimt metų gyvuojanti Norvegijos-JAV kruizinių laivų kompanija „Royal Caribbean International", įsikūrusi Majamyje, visada garsėjo ambicingais planais. Dabar jai priklauso apie 20 kruizinių laivų, iš kurių žymiausi „Freedom of the Seas" ("Jūrų Laisvė") ir „Independence of the Seas" („Jūrų Nepriklausomybė"). Šiuo metu tai didžiausi pasaulyje laineriai pagal tonažą ir vienu metu pervežamų keleivių skaičių. Tačiau naujasis kompanijos kruizinis laivas „Oasis of the Seas", kurį baigia statyti Aker Finnyards gamykla Turku mieste Suomijoje, pranoks ir juos.

„Tai bus pats didžiausias ir novatoriškiausias kruizinis laivas pasaulyje, talpinantis 5400 keleivių" -oficialiame RCI tinklapyje rašo kompanijos prezidentas Adam Goldstein. Architektūrinis stebuklas jūroje, kaip naująjį lainerį jau spėjo pakrikštyti reklamos kūrėjai, turės 16 denių, kuriuose išsidėstys ne tik 2700 kajučių keleiviams, bet ir 7 pramogų bei paslaugų kompleksai. Laivas neatsitiktinai vadinasi „Jūrų oazė": čia tikrai kiekvienas keleivis pagal savo pomėgius ir galimybes ras savąją oazę, kuri suteikia atgaivą nuvargusiam kūnui ir sielai.

 Ekskursiją po 360 metrų ilgio ir 47 metrų pločio lainerį pradėkime nuo promenados tako. Tai maždaug futbolo aikštės ilgio gatvė, kurios abejose pusėse išsidėsčiusios parduotuvės, barai, lauko kavinės ir keli aukštai gyvenamųjų patalpų. Po šią gatvę vaikščiojantys keleiviai virš galvos matys giedrą arba apniukusį dangų, nes pasivaikščiojimo tako nedengia net stiklinis gaubtas.

Prie promenados tako šliejasi Centrinis parkas. Tai irgi savotiška gatvė, tik daug platesnė ir joje daugiau žalumos: žolės gazonai ir nedideli lapuočių medžiai. Dieną parkas taip pat apšviečiamas natūralia šviesa.

Viršutinis denis skirtas sporto mėgėjams. Čia jų lauks 4 baseinai, įvairių žaidimų aikštelės, dirbtiniai paplūdimiai, alpinizmo sienelės.

 Pati egzotiškiausia ir efektingiausia lainerio pramogų komplekso dalis yra vadinamasis vandens teatras - Aqu Theater. Tai milžiniškas amfiteatras, užimantis visą lainerio laivagalį. Šio teatro scena - didžiausias gėlo vandens baseinas kada nors buvęs jūroje. Vakare, leidžiantis saulei į vandenyno bangas, šiame baseine bus atliekami, kaip rašome reklaminiuose leidiniuose, „širdį pavergiantys teatrališki draminės akrobatikos, sinchroninio plaukiojimo, vandens baleto ir profesionalaus nardymo pasirodymai". Saulėlydžiu ar mėnesienos nutviekstu vandenynu besigrožiantiys amfiteatro žiūrovai išvys ir fontanų „fejerverką", lydimą sinchronizuotos muzikos ir prožektorių žaismo.

Į savo pirmąjį reisą „Jūros oazė" išplauks iš Amerikos Venecija vadinamo Floridos kurorto Fort Lauderdale.

Jūriniai kandidatai į rekordus

Vidmantas Matutis

 

Klaipėdos uoste dažnai skelbiama apie įvairius rekordus - ilgiausią ar didžiausią atplaukusį laivą, krovinių kiekius. Lietuvos rekordų leidiniuose žinių apie Klaipėdos uostą, laivybą yra skurdokai.

 

Supjaustyti rekordininkai

Pernai uostas nuolat gyrėsi rekordiniais krovos rezultatais. Šiemet bendrovė „Klaipėdos Smeltė" ne kartą pranešinėjo apie vis didesnį atplaukusį MSC laivą.

Uosto direkcijos interneto puslapyje krovos ar priimtų laivų rekordai neatsispindi. Tai galėtų būti, nes akcentuotų gerus uosto veiklos rodiklius. Daugelis kitų uostų šalia pagrindinių duomenų pateikia ir atskirą skiltį apie rekordus.

Internetiniame puslapyje „rekordai.lt" paieškos sistema su žodžiais uostas, jūra, molas, laivyba, kapitonas, jūrininkas ir netgi žodžiu Klaipėda nepateikė nė vieno rekordo.

Surinkus žodį „laivas" nurodoma, kad greičiausi kariniai laivai yra 36 mazgų greitį išvystantys Lietuvos karinių jūrų pajėgų lengvosios fregatos F-11 „Žemaitis" ir F-12 „Aukštaitis". Bent vienas iš šių laivų jau yra supjaustytas į metalo laužą.

Didžiausias karinis laivas yra 64,8 m ilgio, 12 m pločio, 1500 t vandentalpos, 4 m grimzlės  vadovavimo ir aprūpinimo laivas „Jotvingis" (N42, buvęs "Vidar"), įsigytas 2006 m. balandį.

Į paieškos sistemą įvedus žodį „krovinys" nurodoma, kad sunkiausias automobilių krovinys yra 534 t, 33,683 m ilgio, 6,3 m pločio, 7,09 m aukščio vilkikais „MAN H95" ant 320 ratų puspriekabių 154 kilometrus iš Klaipėdos į Juodeikius 2008 m. birželio 18-20 d. gabenti du reaktoriai.

 

Pasenę rekordai

Naujausia Lietuvos rekordų knyga yra 2003 m. leidybos. Skiltyje „Vandens transportas" atspindėta 13 rekordų.

Didžiausi pasaulyje keltai nurodyti „Klaipėda", „Vilnius", „Kaunas". Jie yra įtraukti ir į Gineso rekordų knygą, kaip didžiausi laivai gabenę geležinkelio vagonus. „Klaipėda" prieš kelis metus buvo parduota vienai graikų kompanijai, „Vilnius" dar plaukioja, „Kaunas" - stovi.

Seniausias registruotas krovininis laivas - 1906 m. statytas dvistiebis burlaivis ir motorlaivis „Visnes". Šis 30 m ilgio laivas galėjo gabenti 175 t krovinį.

Ilgiausias žvejybinis laivas nurodytas 167 m ilgio, 24 m pločio, 7,5 m grimzlės, 20850 t vandentalpos „S.Girėnas".

Ilgiausi motorlaiviai - 11 „Kapitan Panfilov" serijos 146,21 m ilgio, 20,65 m pločio, 20 165 t vandentalpos laivų. Šiuo metu Lietuvos jūrų laivininkystė nebeturi nė vieno šių laivų. Du paskutinieji buvo parduoti pernai.

Didžiausias vidaus vandenų laivas - tūkstančio tonų talpos barža.

Didžiausia jachta - kauniečio Igno Minioto jachta „Laisvė". Ji yra 18,5 m ilgio, 5,5 m pločio, 14 vietų, 30 t vandentalpos.

Didžiausias katamaranas - 18 m ilgio, 25 mazgų maksimalaus greičio, 16 vietų Klaipėdos jachtų statykloje 1999 metais vokiečių šeimos užsakymu pastatytas motorinis katamaranas „Störtebeker I".

Didžiausias su kroviniu atplaukęs laivas nurodytas 230 m. ilgio motorlaivis „Gungnir-10". Juo 1982 m. rugpjūčio 29 d. į Klaipėdos uostą buvo atplukdyta 47 tūkst. t sorgo pupelių.

Didžiausiu su kroviniu išplaukusiu laivu nurodytas 243,5 m ilgio, 42 m pločio, 97 124 t dedveito Maršalo salų tanklaivis „Atlantia". Juo 1997 m. rugpjūčio 11 d. buvo išplukdyta 61 230 t mazuto.

Tolimiausia kelionė plaustu - 511 kilometrų Nerimi, Nemunu ir Kuršių mariomis iki Klaipėdos. 1996 m. vilniečio žurnalisto Vlado Kasperavičiaus vadovaujama vaikų įgula šį atstumą nuplaukė per 24 paras. Plaustas „Bliuškis" buvo sumontuotas iš 12 tūkst. plastmasinių butelių, galėjo atlaikyti 18 t svorį.

Tolimiausia kelionė irkline valtimi laikoma klaipėdiečio Gintaro Paulionio įveikti apie 1000 kilometrų per Baltijos jūrą. 1994 m. birželio 28 d. jis išplaukė maršrutu Klaipėda-Elando sala-Karlskrona-Treleborgas-Kopenhaga-Bornholmas-Kristianso sala - Klaipėda ir grįždamas žuvo netoli Kuršių nerijos.

Tolimiausia kelionė kanoja Baltijos jūroje įvykdyta prieš dešimtmetį. Vilniaus klajūnų klubo nariai Vytautas Germanavičius, Audronis Skurvydas ir Vytautas Žalys kanoja „Ragainė II" 1999 m. birželio 26 dieną išplaukė iš Palangos ir yrėsi pro Gotlando ir Elando salas. Per 12 parų įveikę apie 420 kilometrų jie liepos 9 d. pasiekė Kalmarą (Švediją).

 

Stebino masiškumu

Daugelis šių paskelbtų rekordų jau seniai nebeatitinka realybės, nes uostas ypač sparčiai vystėsi 2007 ir 2008 m., todėl pažėrė naujų rekordų. Jų niekas nefiksavo. Tačiau trys paskutinieji rekordai iki šiol nėra pakartoti.

Rekordus registruojančios agentūros „Factum" direktorius Vytautas Navaitis teigė, kad naujienas apie uostą sužinąs iš laikraščių arba jam praneša buvęs uosto locmanas Feliksas Rimkevičius. Oficialių pranešimų iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos jis negaunąs.

Įvairių su vandens transportu ir uostu susietų rekordų galėjo būti užfiksuota pernai, kai buvo rekordinė uosto krova. Naujų rekordų  šiemet galėjo pažerti ir pirmą kartą Klaipėdoje surengtas burlaivių regatos „Tall Ship Races" baigiamasis etapas.

Registruoti su uostu ir laivyba susietus rekordus gali bet kas. Agentūros „Factum" internetiniame puslapyje yra nurodyta Lietuvos rekordų registravimo tvarka ir reikalavimai. Iš Klaipėdos regiono į Lietuvos rekordų knygą drąsiai galėtų pretenduoti Jūros šventė kaip masiškiausias renginys. „Tall ship races" regata vienu metu į Klaipėdą pritraukė daugiausiai - 99 pramoginius laivų. Į rekordų knygą greičiausiai pateks ir jachta „Ambersail", kuri greičiausiai iš Lietuvos burinių laivų apiplaukė aplink pasaulį.

Masiškumu nustebino ir Klaipėdos uosto šiaurinio molo apgultis išlydint regatos „Tall Ship Races" dalyviuis. Gaila, kad niekas nebandė įvertinti, kiek vienu metu ant jo buvo susirinkę žmonių. Bet gal tai dar įmanoma padaryti pagal nuotraukas?

Galimi naujausi Klaipėdos uosto rekordai:

Didžiausias kruizinis laivas - 294,13 m. ilgio „Constellation"

Didžiausias konteinervežis -  2009 m. rugsėjį apsilankęs 259,5 m ilgio, 32,2 m pločio konteinervežis „MSC Aniello" su 13 m gramzda.

Didžiausios gramzdos laivas - 13,06 metro gramzdos, 228 metrų ilgio, 32 metrų pločio „Johann Jacob".

Didžiausiai metinė krova - 2008 m., kai Klaipėdos uostas krovė 29,88 mln. tonų.

2008 m. užfiksuota ir didžiausia naftos produktų krova - 9,36 mln. t, didžiausia birių trąšų krova - 5,56 mln. t, didžiausia konteinerių krova - 373,3 tūkst. TEU.

© "MARINUSMEDIA" 2012 Foto ir video kursai, filmavimas, taikomoji fotografija,TV reklama, dokumentiniai filmai, buriavimas